|
Tiltai statomi per upes ar kitokias kelio trasoje esančias gamtines kliūtis. Tiltas susideda iš paties tilto ir jo prieigų, kurias sudaro pylimai ar estakados. Tiltai projektuojami ir jų inžineriniai geologiniai tyrinėjimai atliekami dviem etapais: projektinės užduoties ir darbo brėžinių. Tačiau inžineriniai geologiniai tyrinėjimai priklauso ne tiktai nuo projektavitno stadijos, bet ir nuo tilto klasės, tipo bei inžinerinių geologinių sąlygų sudėtingumo. Vienokios apimties tyrinėjimus teks atlikti, statant didelius tiltus, kitokios statant daudas. Bešarnyris arkinis tiltas labai jautrus atramų sėdimui, todėl, jį statant, reikės atlikti detalesnius tyrinėjimus, negu statant sijinį tiltą. Prieš pradedant pirmojo etapo tyrinėjimus, surenkama archyvinė ir fondinė medžiaga apie rajono, kur statomas tiltas, geologines, hidrogeologines ir geomorfologines sąlygas. Papildžius šią medžiagą vietovės rekognoskuote, sudaroma tyrinėjimų programa ir planas. Baigus paruošiamuosius tyrinėjimus ir parinkhs geriausią kelio trasos variantą, atliekami šios parinktos trasos detalūs inžineriniai geologiniai tyrinėjimai. Tyrinėjami tiktai tie kelio trasos ruožai, kurių inžinerines geologines sąlygas reikia apibūdinti detaliau Tokiose vietose atliekama 1 : 500— 1 : 1000 mastelio inžinerinė geologinė nuotrauka. Papildomi inžineriniai geologiniai tyrinėjimai atliekami tuomet, kai trasą reikia perstumti didesniu kaip 100 m atstumu. Jeigu trasa perstumiama mažiau kaip 100 m, tai 1-2 gręžiniais pailginami tiktai skerspjūviai. Remiantis tyrinėjimų metu surinkta medžiaga, rašoma ataskaita, sudaromas stambaus mastelio inžinerinis geologinis žemėlapis, inžineriniai geologiniai trasos profiliai (22.10 pav.), gręžinių ir kasinių stulpeliai. Išilginio profilio horizontalus mastelis toks pat, kaip inžinerinio geologinio žemėlapio, o vertikalus — 5 ar 10 kartų mažesnis. Kelio trasos atšlaičių skersiniai profiliai sudaromi 1 : 500-1 : 200 mastelio. gruntas.lt - geologiniai tyrimai vilniuje |
CategoriesArchives |
RSS Feed 