Ežerai vandens imtuvais arba nuotekomis gali būti tuo atveju, jeigu jų vandeniui yra kur nutekėti, o vandens horizontas yra žemiau už jleidžiamų j juos mažesnių nusausinimo kanalų dugną arba žemiau už jprastąjj vandens horizontą didesniuose kanaluose. Tinkamų vandens imtuvais ežerų gilumas nuo kranto turi stai­giai didėti, kad nešmenims būtų vietos nusėsti.
Kūdros ir nuotekos
Kūdros ir nuotekos vandens imtuvais gali būti tik tuo atveju, jei vandens horizontas jose yra žemiau už į jas Ileidžiamų griovių dugną, o griovių baseinas yra nedidelis, nes didelio vandens kiekio jos priimti negali. Kūdros, lygiai kaip ir ežerai, gali būti vandens imtuvais tik tokios, kurios turi vandeniui išeiti takus. Reikia turėti galvoje, kad kūdros gali būti tekančio vandens užnešamos sąnašomis ar uždumblinamos.
Griovos ir raguvos gali vandenj suimti tik iš nedidelių plotų (iki šimto hektarų). Kiekvienu atveju reikia patikrinti, ar I griovas ir raguvas leidžiamas vanduo nesukels erozijos. Tikrinama, apskaičiuojant laukiamąjj vandens greiti ir sugretinant jj su nepavojingais išplaunamumo požiūriu van­dens greičiais.
Laidūs požeminiai grunto sluoksniai gali suimti vandenj tik iš nedidelių sausinamų žemės plotų. Reikia atsižvelgti ir j tai, kad laidūs sluoksniai gali užsidumblinti ir nedaug tepriimti vandens.
Vandens imtuvo (upės, ežero) tinkamumas vertinamas, atsi­žvelgiant j šiuos pagrindinius reikalavimus: 1) ar vanduo be pertraukos bet kuriuo metu gali iš sausinamo tinklo itekėti j vandens imtuvą ir 2) ar vandens imtuvas apsaugo tiek sau­sinamus, tiek ir kitus žemės plotus nuo žalingų potvynių.
Vandens imtuvas gali pažymėtuosius reikalavimus paten­kinti, jei jame esančio vandens horizontas bus pakankamai žemas. Upės, kaip vandens imtuvo, vandens pralaidumas turi būti toks, kad potvynių vanduo, nežalodamas gretimų žemės ploty, galėty nutekėti.
Upių ir upelių vagos, ypač supelkėjusiose vietose, ne visada atitinka anksčiau pažymėtuosius reikalavimus. Priežasčių gali būti jvairių: 1) didelis vingiuotumas, mažas nuolydis, mažas vandens greitis, aukštas vandens horizontas vagoje; 2) vagos.
Info parengė: nuotekų valymo įrenginiai
straipsnis: ​http://pauliusc.lt/vandens-imtuvu-ir-valymo-irenginiu-charakteristika/

Bendros žinios apie krovinius
Kroviniai tai Paruoštos (gabenti) žaliavos, medžiagos, kuras, gatavi gaminiai, kurie priklausomai nuo agaregatinės būklės yra įpakuoti, neipakuoti arba supilti tam  tikras talpas.
Pagal agregatinę būklę kroviniai yra:

• kieti,
• skysti,
• dujiniai.

Krovinių klasifikavimas parodytas. Kietos agregatinės būldės kroviniai vra skirstomi vienetinius krovinius, kurie gali būti ipakuoti, ir birius krovinius, kurie transportuojant supilami atitinkamas talpas.
Kroviniai yra:

• žahavos,

• medžiagos,

• pusgaminiai,
• gatava produkcija,

• prekės,
• atliekos.

Krovinių rūšys tai krovinitį grupavimas pagal atitinkamus požymius.
Tokie požymiai yra: masė, tūris, sudėji o rietuves galimybė, magnetinės
savybes ir pan.

Krovinių rūšių kiekis yra vadinamas asortimentu.
Krovinių vienetas tam tikras krovinių kiekis (daugiausia vienos rūšies),
kuris yra sustambinamas juos sudedant ir sutvirtinant. Krovinių vienetai dar
yra vadinami transporto paketais. Kroviniti vienetai yra paruošiami šitaip:

• paketuojant specialiais irenginiais;
• sutvirtinant arba surišant;

​Krovinio vienetas

• naudojant padėklus;

• naudojant ivairius indus (turius).

 
Vienetiniai kroviniai tai kieti atitinkamą geometrinių formų kroviniai, kurių atskirus vienetus galima transportuoti, perkrauti ir sandėhuoti. savybės: forma, linijiniai matmenys, tūris, masė, svorio centras.
Birūs kroviniai -  kroviniai, susidedantys iš didelio kiekio kietų atitinkamos medžiagos dalelių, kurios daugiausia yra mažų dydžitį ir atskirai negali būti transportuojamos. Ją savybės: granulometrinė sudėtis (atitinkamų dydžių kiekis bendrame birių krovinių tūryje), tūrio masė (tūrio ir masės santykis), natūralus byrėjimo kampas, birumas, drėgnumas, kietumas.
Vienetiniai kroviniai turi linijinius matmenis ilgį, plotį, aukštį, kurie išreiškiami atitinkamais matvimo vienetais mm, cm, m ir pan.
Krovinių vienetų dydžiai nustatomi, atsižvelgiant jiems vežti naudojamas transporto priemones.
šaltinis: http://manotinklapis.lt/kroviniu-gabenimo-tarifai/
vezam123.lt - perkraustymo paslaugų lyderis Vilniuje

​Vien iš rišamųjų medžiagų skiediniai negaminami: tai būty neekonomiška — per brangu, ir nepraktiška — tinkas nebūtų toks tvirtas. Kalkės arba cementas, maišyti su užpildu — smėliu, žvyru, plytų laužu ir pan., ne tik labiau sukietėja, bet ir tinkas džiūdamas netrūkinėja.
Smėlis yra vienas iš prieinamiausiū ir būtiniausių užpildų. Paruošiamajam sluoksniui imamas stambesnis smėlis — žvyras, kurio grūdelių dydis yra iki 2,5 mm skersmens; viršutiniam — dengiamajam sluoksniui vartojamas smulkus smėlis — iki 1— 1,2 mm grūdelių skersmens.
Smėlis turi būti švarus — be juodžemio; molio jame gali būti ne daugiau kaip 5-8%. Tinkamiausias yra aštrus lauke smėlis (lauke iškastas), o ne apzulintas upių smėlis. Druskingas jūros arba moliu aplipęs lauko smėlis netinka. Jei smėlyje yra stambesnių kaip 2,5 mm skersmens akmenukų, reikia jj per atitinkamo retumo sietą persijoti.
Užpildais gali būti naudojamas grūstas šlakas, plytų laužas, asbestas, medžio anglis, taip pat kapoti šiaudai, spaliai, piu­venos ir net statybinės šiukšlės, kurios, žinoma, turi būti ati­tinkamai persijotos.
Jis turi išlaikyti markę atitinkantj kilogramū svorio (200, 250, 300 ir t. t.) gniuždymą į 1 kvadratinio centimetro plotą.
Portlandcementas, kuris paprastai vadinamas tiesiog ce­mentu, daugiausia vartojamas mūro ir tinko darbams. Siems darbams visiškai pakanka žemesniųjū markių cemento. Kadangi cementas yra palyginti brangus, todėl jį reikia taupiai vartoti, pavyzdžiui, drėgnose patalpose, rūsiuose, skalbyklose, coko­liams, karnizams ir panašiems darbams, kuriems kitos rišamo­sios medžiagos nėra tokios patvarios.
Mišrusis cementas, pucolaninis cementas, besiplečiantis ce­mentas ir kt. statyboje vartojami daugiau specialiems darbams.
Gipsas gaunamas, degant gipso žaliavą (gipso akmenis — alebastrą arba anhidritą) 170-180° temperatūroje ir po to su­malant. Gipsas, sumaišytas su vandeniu, greitai kietėja, didina savo tūrj ir gerai užpildo formas. Todėl jis vartojamas skulptū­riniams liejiniams ir šiaip tinko plyšiams užtaisyti. Tinko skie­dinys su gipso priemaiša džiūsta greičiau, negu su kalkėmis, bet jis neatsparus drėgmei. Gipsas vienintelė rišamoji medžiaga, kuri gali būti vartojama ir be užpildo.
Molis gali būti naudojamas ne tik sienoms plūkti, bet ir tinkui gaminti. Šiam tikslui geriausiai tinka riebus raudonas molis, t. y. toks malis, kuriame yra tik labai nedaug smėlio. Ar molis yra riebus, ar ne, galima patrynus drėgną jo gabaliuką pirštais arba perpiovus peiliu. Riebus molis trinant atrodo glitus arba perpiovus — blizga.
daugiau info paimta iš: ​http://aktualijos.blogr.lt/kalkes-ir-ju-rusys/

Tiltai statomi per upes ar kitokias kelio trasoje esančias gamtines kliūtis. Tiltas susideda iš paties tilto ir jo prieigų, kurias sudaro py­limai ar estakados. Tiltai projektuojami ir jų inžineriniai geologiniai tyrinėjimai atliekami dviem etapais: projektinės užduoties ir darbo brėžinių. Tačiau inžineriniai geologiniai tyrinėjimai priklauso ne tik­tai nuo projektavitno stadijos, bet ir nuo tilto klasės, tipo bei inži­nerinių geologinių sąlygų sudėtingumo. Vienokios apimties tyrinėji­mus teks atlikti, statant didelius tiltus, kitokios statant daudas. Bešarnyris arkinis tiltas labai jautrus atramų sėdimui, todėl, jį sta­tant, reikės atlikti detalesnius tyrinėjimus, negu statant sijinį tiltą.
​

Prieš pradedant pirmojo etapo tyrinėjimus, surenkama archyvinė ir fondinė medžiaga apie rajono, kur statomas tiltas, geologines, hi­drogeologines ir geomorfologines sąlygas. Papildžius šią medžiagą vietovės rekognoskuote, sudaroma tyrinėjimų programa ir planas.
Baigus paruošiamuosius tyrinėjimus ir parinkhs geriausią kelio trasos variantą, atliekami šios parinktos trasos detalūs inžineriniai geologiniai tyrinėjimai. Tyrinėjami tiktai tie kelio trasos ruožai, ku­rių inžinerines geologines sąlygas reikia apibūdinti detaliau Tokiose vietose atliekama 1 : 500— 1 : 1000 mastelio inžinerinė geologinė nuotrauka. Papildomi inžine­riniai geologiniai tyrinėjimai atliekami tuomet, kai trasą reikia per­stumti didesniu kaip 100 m atstumu. Jeigu trasa perstumiama mažiau kaip 100 m, tai 1-2 gręžiniais pailginami tiktai skerspjūviai. Remiantis tyrinėjimų metu surinkta medžiaga, rašoma ataskaita, suda­romas stambaus mastelio inžinerinis geologinis žemėlapis, inžineriniai geologiniai trasos profiliai (22.10 pav.), gręžinių ir kasinių stulpeliai. Išilginio profilio horizontalus mastelis toks pat, kaip inžinerinio geo­loginio žemėlapio, o vertikalus — 5 ar 10 kartų mažesnis. Kelio tra­sos atšlaičių skersiniai profiliai sudaromi 1 : 500-1 : 200 mastelio.
gruntas.lt - geologiniai tyrimai vilniuje