​Vien iš rišamųjų medžiagų skiediniai negaminami: tai būty neekonomiška — per brangu, ir nepraktiška — tinkas nebūtų toks tvirtas. Kalkės arba cementas, maišyti su užpildu — smėliu, žvyru, plytų laužu ir pan., ne tik labiau sukietėja, bet ir tinkas džiūdamas netrūkinėja.
Smėlis yra vienas iš prieinamiausiū ir būtiniausių užpildų. Paruošiamajam sluoksniui imamas stambesnis smėlis — žvyras, kurio grūdelių dydis yra iki 2,5 mm skersmens; viršutiniam — dengiamajam sluoksniui vartojamas smulkus smėlis — iki 1— 1,2 mm grūdelių skersmens.
Smėlis turi būti švarus — be juodžemio; molio jame gali būti ne daugiau kaip 5-8%. Tinkamiausias yra aštrus lauke smėlis (lauke iškastas), o ne apzulintas upių smėlis. Druskingas jūros arba moliu aplipęs lauko smėlis netinka. Jei smėlyje yra stambesnių kaip 2,5 mm skersmens akmenukų, reikia jj per atitinkamo retumo sietą persijoti.
Užpildais gali būti naudojamas grūstas šlakas, plytų laužas, asbestas, medžio anglis, taip pat kapoti šiaudai, spaliai, piu­venos ir net statybinės šiukšlės, kurios, žinoma, turi būti ati­tinkamai persijotos.
Jis turi išlaikyti markę atitinkantj kilogramū svorio (200, 250, 300 ir t. t.) gniuždymą į 1 kvadratinio centimetro plotą.
Portlandcementas, kuris paprastai vadinamas tiesiog ce­mentu, daugiausia vartojamas mūro ir tinko darbams. Siems darbams visiškai pakanka žemesniųjū markių cemento. Kadangi cementas yra palyginti brangus, todėl jį reikia taupiai vartoti, pavyzdžiui, drėgnose patalpose, rūsiuose, skalbyklose, coko­liams, karnizams ir panašiems darbams, kuriems kitos rišamo­sios medžiagos nėra tokios patvarios.
Mišrusis cementas, pucolaninis cementas, besiplečiantis ce­mentas ir kt. statyboje vartojami daugiau specialiems darbams.
Gipsas gaunamas, degant gipso žaliavą (gipso akmenis — alebastrą arba anhidritą) 170-180° temperatūroje ir po to su­malant. Gipsas, sumaišytas su vandeniu, greitai kietėja, didina savo tūrj ir gerai užpildo formas. Todėl jis vartojamas skulptū­riniams liejiniams ir šiaip tinko plyšiams užtaisyti. Tinko skie­dinys su gipso priemaiša džiūsta greičiau, negu su kalkėmis, bet jis neatsparus drėgmei. Gipsas vienintelė rišamoji medžiaga, kuri gali būti vartojama ir be užpildo.
Molis gali būti naudojamas ne tik sienoms plūkti, bet ir tinkui gaminti. Šiam tikslui geriausiai tinka riebus raudonas molis, t. y. toks malis, kuriame yra tik labai nedaug smėlio. Ar molis yra riebus, ar ne, galima patrynus drėgną jo gabaliuką pirštais arba perpiovus peiliu. Riebus molis trinant atrodo glitus arba perpiovus — blizga.
daugiau info paimta iš: ​http://aktualijos.blogr.lt/kalkes-ir-ju-rusys/

Tiltai statomi per upes ar kitokias kelio trasoje esančias gamtines kliūtis. Tiltas susideda iš paties tilto ir jo prieigų, kurias sudaro py­limai ar estakados. Tiltai projektuojami ir jų inžineriniai geologiniai tyrinėjimai atliekami dviem etapais: projektinės užduoties ir darbo brėžinių. Tačiau inžineriniai geologiniai tyrinėjimai priklauso ne tik­tai nuo projektavitno stadijos, bet ir nuo tilto klasės, tipo bei inži­nerinių geologinių sąlygų sudėtingumo. Vienokios apimties tyrinėji­mus teks atlikti, statant didelius tiltus, kitokios statant daudas. Bešarnyris arkinis tiltas labai jautrus atramų sėdimui, todėl, jį sta­tant, reikės atlikti detalesnius tyrinėjimus, negu statant sijinį tiltą.
​

Prieš pradedant pirmojo etapo tyrinėjimus, surenkama archyvinė ir fondinė medžiaga apie rajono, kur statomas tiltas, geologines, hi­drogeologines ir geomorfologines sąlygas. Papildžius šią medžiagą vietovės rekognoskuote, sudaroma tyrinėjimų programa ir planas.
Baigus paruošiamuosius tyrinėjimus ir parinkhs geriausią kelio trasos variantą, atliekami šios parinktos trasos detalūs inžineriniai geologiniai tyrinėjimai. Tyrinėjami tiktai tie kelio trasos ruožai, ku­rių inžinerines geologines sąlygas reikia apibūdinti detaliau Tokiose vietose atliekama 1 : 500— 1 : 1000 mastelio inžinerinė geologinė nuotrauka. Papildomi inžine­riniai geologiniai tyrinėjimai atliekami tuomet, kai trasą reikia per­stumti didesniu kaip 100 m atstumu. Jeigu trasa perstumiama mažiau kaip 100 m, tai 1-2 gręžiniais pailginami tiktai skerspjūviai. Remiantis tyrinėjimų metu surinkta medžiaga, rašoma ataskaita, suda­romas stambaus mastelio inžinerinis geologinis žemėlapis, inžineriniai geologiniai trasos profiliai (22.10 pav.), gręžinių ir kasinių stulpeliai. Išilginio profilio horizontalus mastelis toks pat, kaip inžinerinio geo­loginio žemėlapio, o vertikalus — 5 ar 10 kartų mažesnis. Kelio tra­sos atšlaičių skersiniai profiliai sudaromi 1 : 500-1 : 200 mastelio.
gruntas.lt - geologiniai tyrimai vilniuje