Ko gero nekyla jokių abejonių, jog beveik visi vartai, kad ir kur jie yra statomi bei įrengiami, yra skirti apsaugai. Pati apsauga taip pat gali būti įvairi. Jei vartai yra įrengiami kieme, tuomet jie atlieka namo apsaugos funkciją. Vartai gali būti statomi ir sode, tokiu atveju sodo vartai gali būti skirti apsaugai nuo laukinių gyvūnų, na taip pat, žinoma, ir nuo pašalinių žmonių. Vartai taip pat labai dažnai būna statomi su tikslu apsaugoti kokį nors objektą, dažniausiai tvora su vartais būna aptveriami svarbūs bei reikšmingi pastatai, bei kitos teritorijos, į kurias įžengti kiekvienas žmogus taip paprastai negali. Taigi, bet kokie vartai, kad ir kur jie stovėtų yra skirti apsaugai. Žinoma, patys vartai tiesiogiai nuo nieko apsaugoti negali, šią funkciją atlieka tvora, na o vartai tėra įrenginys, skirtas tai tvorai pereiti.
Tai padaro vartus pagrindine bet kokios tvoros dalimi. Na o kalbant apie pačią apsaugą, tai kiemo vartai be prie jų prijungtos signalizacijos taip pat nuo nieko pernelyg neapsaugos, na nebent vartai, kaip ir visa tvora būtų itin aukšta ir jos perlipti būtų beveik neįmanoma. Taigi, tam kad tvora galėtų pilnavertiškai atlikti savo pagrindinę funkciją, tai yra apsaugoti tam tikrą teritoriją, šiuo atveju kiemą, prie jos turi būti prijungta signalizacija, kuri perspėtų, kai kas nors mėgins pažeisti jūsų privačią teritoriją.
O signalizacija veikia labai paprastai. Žinoma, pats veikimo principas gali būti labai skirtingas. Vienos signalizacijos pradeda įsijungia vos tik kas nors pažeidžia saugomą teritoriją, kitos įsijungia po tam tikro laiko. Tokia pauzė yra skirta tam, kad turėtumėte laiko suvesti apsaugos kodą ir išjungti signalizaciją, jei į kiemą, kuriuos saugo kiemo vartai, bandote patekti jūs patys. Signalizaciją išjungti galima ir nuotoliniu būdu, kuris yra daug patogesnis. Taigi, kad pagrindinė kiemo vartų funkcija yra apsauginė, abejonių nekyla, o tam kad apsauga būtu dar patikimesnė, prie vartų dažniausiai būna prijungta signalizacija.

Statomas pastatas turi dvi skirtingas stogo konstrukcijas — apšiltintas šlaitinis ir neapšiltintas šlaitinis. Stogo įrensimo darbai prasideda gegužės 17 dreną ir pasibaigia birželio 11dieną.Tokiu būdu darbai trunka 19 darbo dienų. Normatyvinės darbo sąnaudos šiam darbui  90,1 žm.d.,o pianuojamos(pagai technologinę kortelę) 77 žm.d.
 Darbus   atlieka dvi brigados, viena   brigada- stogdengiai, kita- apdailininkai. Pirma brigade vygdo visų medinių elementų, izoliacinių plėvelių, termoizoliacijos, bei dangos ir latakų surinkimą, montavimą,  tvirtinimą.    Antra brigada  vykdo gipskartonio montavimą.
Gegužės 17 d. 4 darbininkai pradeda montuoti gegnes. Darbai trunka 4 dienas.
Mediena stogo konstrukcijai antros rūšies, drėgnumas nedidesnis kaip 23 procentai. Mediena apdorojama antiseptikais ir antipirėnais. Gegnės statomos kas 600mm ir sutvirtinamos stygomis, bei standumo ryšiais.
            Sumontavus gegnes su stygomis, įrengiamiama vėjo izoliacija. Plėvelė tvirtinama išilginiais grebėstais, klurie prikalami vinimis ant gegnių. Išilginiai grebėstų paskirtis- ventiliuojamas oro tarpas. Plėvelės įrengimas ir išilginių grebėstų montavimas trunka 1 dieną.
​
Įrengus išilginius gtrebėstus, tvirtinami skersiniai grebėstai, skersai išilginių, kas 300mm. grebėstų viršutinė briauna turi būti tiesi, be iškilimų ir įdubimų. Pirmas grebėstas (prie karnizo) turi būti aukštesnis už kitus per čerpės storį, t.y. 15mm. grebėstų sudūrimas turi būti ant gegnių. Pirmas prikalamas kraiginis grebėstas ir antras nuo apačios, esantis 275-280 mm atstumu nuo apatinio. Likusieji grebėstai prikalami lygegrečiai kraigui.  Įrengiant grebėstus naudojamas specialus šablonas.
 Pirmiausia reikia prikalti grebėstą palengva ir tik po patikrinimo ar taisiklingai įrengtas grebėstavimas, laisvai sudėliojant eilę čerpių ir pašalinant nelygumus, grebėstai galutinai prikalami.
 Ant įrengtų grebėstų klojamos čerpės, prieš tai sumontavus latakų laikiklius. Čerpės klojamos iš apačios į viršų ir iš dešinė į kairę. Keraminės čerpės kabinamos kojelėmis. Visos kraiginės, kraštinės, pusinės ir kas trečia kraigo čerpė tvirtinama prie grebėsto. Čerpės prie grebėsto rišamos cinkuota viela 1-1,4 mm. Norint užtikrinti stogo nepralaidumą pastogėje esantys plyšiai tarp čerpių užglaistomi kalkiniu skiediniu. 
        Kad pastato sienų apkrova būtų vienoda, čerpės tuo pat metu klojamos ant abiejų stogo šlaitų.
Grebėstų įrengimas ir čerpių uždengimas trunka 5 dienas.
 
Kraigo įrengimas
Įrengiant kraigą, difuzinę plėvelę reikia užleisti ant vieno ir kito stogo šlaito 200mm. viršutinio grebėsto tašelis tvirtinamas 25-40mm atstumu nuo kraiginės lentos krašto. Pritvirtinus viršutinį grebėsto tašelį, tvirtinama kraiginė lenta. Kraiginės lentos aukštis turi būti toks, kad kraiginė čerpė gulėtų ant kraiginės lentos ir ant viršutinės eilės čerpių. Kraiginė čerpė tvirtinama vinimis. Kraigo gale tvirtinama kraiginė galinė čerpė. Kraiginės čerpės persidengia viena su kita 50-90mm.
Sumontavus stogo dangą įrengiama termoizoliacija.  Iki montavimo  pakuotė turi būti uždaryta, o plokščių briaunos būtų apsaugotos nuo įplėšimų.
Izoliaciją reikia montuoti tokiu būdu, kad ji standžiai prisiglaustų prie aplinkinių konstrukcijų paviršių ir viena prie kitos. Teisingas yra toks izoliacijos storis, kai izoliuojama ertmė pilnai užpildoma. Labia svarbu, kad teisingai būtų parenkamas šilumos izoliacijos plotis, kuris turi būti 10-20mm didesnis už atstumą tarp gegnių. Per siaura  izoliacinė medžiaga palieka plyšius izoliacijos sluoksnyje, o kai termoizoliacija perspaudžiama, pablogėja jos izoliacinės savybės
Izoliacines medžiagas reikia saugoti nuo lietaus, vėjo, sniego ir smūgių poveikių. Jeigu izoliacijos sandėliuojamos atviroje vietoje, tai jas reikia pakelti nuo grunto, sukraunant ant padėklo.
Termoizoliacijos įrengimas užtrunka 6 dienas.
Įrengus termoizoliaciją, tvirtinama garo izoliacija ir reguliuojantys tašai.
Darbai trunka 1 dieną. Įrengus garo izoliaciją du darbininkai perkialiami į kitą objektą, du įrenginėja pakabinamus latakus.  Į objekta atvežami 4 apdailininkai, kurie daris apdailą iš gipskartonio 2 dienas. Paskutininei darbai vykdomi lygegrečiai. 
ŠALTINIS: Ventiliacijos po stogo danga įrengimas

​Į statybinių medžiagų pareikalavimo ir užvežimo grafiką įrašomos pagrindinės statybos darbams reikalingos medžiagos, bei jų užvežimas. Ištisinė linija grafike rodo, per kiek darbo dienų bus sunaudotos tos medžiagos, o punktyrinė linija rodo medžiagų užvežimą. Skaičius esantis virš punktyrinės ir ištisinės linijos rodo medžiagų užvežimą ir sunaudojimą per vieną dieną. Kai kurios medžiagos yra užvežamos ir sunaudojamos tą pačią dieną (pvz.: cemento – kalkių skiedinys, betonas).
Tam, kad sužinoti, kada atvežti medžiagas ir kokiu mastu jas užvežti būtinai reikia apskaičiuoti medžiagų poreikį vienai dienai. Tam mes medžiagos kiekį  kažkuriam tai darbui dalinam iš šio darbo  vykdymo trukmės ir darbininkų sandaugos. Taip mes sužinome, kiek reikia medžiagos ir  organizuojam medžiagų užvežimą. Vienu žodžiu, reikia stengtis medžiagas užvežti kuo racionaliau, kad nebūtų jų perteklių ir trūkumų.
 
Medžiagų užvežimo ir sunaudojimo skaičiavimas
 
1. Lengvi metalo profiliai – m.                                              Trukmė 25 d.d.
Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš jų naudojimą  ir kitas užvežimas po 8 dienų.
2. Mineralinės vatos plokštės – m3.                                                Trukmė 13 d.d.
Medžiagos į objektą bus tiekiamos diena prieš montavimą ir kas trečią dieną montuojant.
3. Gipsas – 4395 m2.                                                                   Trukmė 28 d.d.
Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš montavimą ir kas trečią dieną.
4. Keraminės plytelės – 934,9  m2.                                  Trukmė 39 d.d.
Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš montavimą ir kas penktą dieną.
5. Plytelių klijai „atlas“ – 3960 kg.                                     Trukmė 39 d.d.
Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš montavimą, ir kas penktą dieną.
6. Plytelių tarpų glaistas – 654 kg.                                                Trukmė 39 d.d.
Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš naudojimą ir kas penktą dieną.
7. Glaistas – 1061 kg.                                              Trukmė 41 d.d.
Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš montavimą ir kas penktą dieną.
8. Švitrinis popierius N150 – 31,7 m2                                             Trukmė 12 d.d.
Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš montavimą ir kas ketvirtą dieną.
9. Akriliniai dažai – 1417 kg.       Trukmė – 7 d.d.
Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš dažymą ir kas trečią dieną.
10. Hidroizoliacinė plėvelė – 1661 m2                                Trukmė - 5 d.d.
Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš montavimą ir kas trečią dieną.
            11. Bitumo mastika – 378 l.                                      Trukmė – 2 d.d.
            Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš montavimą.
            12. Putų polistirenas – 154,3 m3  .                                         Trukmė – 7 d.d.
            Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš montavimą ir kas antrą dieną.
            13. Betonas M300 – 23,8 m3  .                                                 Trukmė – 1 d.d.
            Medžiagos į objektą bus tiekiamos pradėjus betonuoti.
            14. Armatūrinis tinklas – 4,98 t .                                           Trukmė – 3 d.d.
            Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš montavimą ir kas antrą dieną.
            15. Cementinis skiedinys – 76,9 m3  .                                                  Trukmė – 12 d.d.
            Medžiagos į objektą bus tiekiamos kiekvieną dieną.
            12. Putų polistirenas – 154,3 m3  .                                         Trukmė – 7 d.d.
            Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš montavimą ir kas antrą dieną.
            16. Durys – 40 vnt.                                         Trukmė – 2 d.d.
            Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš montavimą.
            17. Plytos 250x120x65 – 18,9 m3  .                                        Trukmė – 3 d.d.
            Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš mūrijimą.
            18. Cemento – kalkių skiedinys M50 – 4,5 m3  .       Trukmė – 3 d.d.
            Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš montavimą.
            19. Palangės – 130 m .                                                  Trukmė – 2 d.d.
            Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš montavimą.
            20. Cemento – kalkių skiedinys M75 - 26m3  .                              Trukmė – 20 d.d.
            Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš montavimą ir kas penktą dieną.
            21. Sintetinis kilimas - 974 m2  .                                              Trukmė – 5 d.d.
            Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš montavimą ir po trijų dienų.
            22. Klijai kilimui – 371 kg  .                                                     Trukmė – 5 d.d.
            Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš montavimą ir po trijų dienų.
            23. Epoksidiniai dažai – 60 kg  .                                            Trukmė – 2 d.d.
            Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš dažymą.

Ežerai vandens imtuvais arba nuotekomis gali būti tuo atveju, jeigu jų vandeniui yra kur nutekėti, o vandens horizontas yra žemiau už jleidžiamų j juos mažesnių nusausinimo kanalų dugną arba žemiau už jprastąjj vandens horizontą didesniuose kanaluose. Tinkamų vandens imtuvais ežerų gilumas nuo kranto turi stai­giai didėti, kad nešmenims būtų vietos nusėsti.
Kūdros ir nuotekos
Kūdros ir nuotekos vandens imtuvais gali būti tik tuo atveju, jei vandens horizontas jose yra žemiau už į jas Ileidžiamų griovių dugną, o griovių baseinas yra nedidelis, nes didelio vandens kiekio jos priimti negali. Kūdros, lygiai kaip ir ežerai, gali būti vandens imtuvais tik tokios, kurios turi vandeniui išeiti takus. Reikia turėti galvoje, kad kūdros gali būti tekančio vandens užnešamos sąnašomis ar uždumblinamos.
Griovos ir raguvos gali vandenj suimti tik iš nedidelių plotų (iki šimto hektarų). Kiekvienu atveju reikia patikrinti, ar I griovas ir raguvas leidžiamas vanduo nesukels erozijos. Tikrinama, apskaičiuojant laukiamąjj vandens greiti ir sugretinant jj su nepavojingais išplaunamumo požiūriu van­dens greičiais.
Laidūs požeminiai grunto sluoksniai gali suimti vandenj tik iš nedidelių sausinamų žemės plotų. Reikia atsižvelgti ir j tai, kad laidūs sluoksniai gali užsidumblinti ir nedaug tepriimti vandens.
Vandens imtuvo (upės, ežero) tinkamumas vertinamas, atsi­žvelgiant j šiuos pagrindinius reikalavimus: 1) ar vanduo be pertraukos bet kuriuo metu gali iš sausinamo tinklo itekėti j vandens imtuvą ir 2) ar vandens imtuvas apsaugo tiek sau­sinamus, tiek ir kitus žemės plotus nuo žalingų potvynių.
Vandens imtuvas gali pažymėtuosius reikalavimus paten­kinti, jei jame esančio vandens horizontas bus pakankamai žemas. Upės, kaip vandens imtuvo, vandens pralaidumas turi būti toks, kad potvynių vanduo, nežalodamas gretimų žemės ploty, galėty nutekėti.
Upių ir upelių vagos, ypač supelkėjusiose vietose, ne visada atitinka anksčiau pažymėtuosius reikalavimus. Priežasčių gali būti jvairių: 1) didelis vingiuotumas, mažas nuolydis, mažas vandens greitis, aukštas vandens horizontas vagoje; 2) vagos.
Info parengė: nuotekų valymo įrenginiai
straipsnis: ​http://pauliusc.lt/vandens-imtuvu-ir-valymo-irenginiu-charakteristika/

Bendros žinios apie krovinius
Kroviniai tai Paruoštos (gabenti) žaliavos, medžiagos, kuras, gatavi gaminiai, kurie priklausomai nuo agaregatinės būklės yra įpakuoti, neipakuoti arba supilti tam  tikras talpas.
Pagal agregatinę būklę kroviniai yra:

• kieti,
• skysti,
• dujiniai.

Krovinių klasifikavimas parodytas. Kietos agregatinės būldės kroviniai vra skirstomi vienetinius krovinius, kurie gali būti ipakuoti, ir birius krovinius, kurie transportuojant supilami atitinkamas talpas.
Kroviniai yra:

• žahavos,

• medžiagos,

• pusgaminiai,
• gatava produkcija,

• prekės,
• atliekos.

Krovinių rūšys tai krovinitį grupavimas pagal atitinkamus požymius.
Tokie požymiai yra: masė, tūris, sudėji o rietuves galimybė, magnetinės
savybes ir pan.

Krovinių rūšių kiekis yra vadinamas asortimentu.
Krovinių vienetas tam tikras krovinių kiekis (daugiausia vienos rūšies),
kuris yra sustambinamas juos sudedant ir sutvirtinant. Krovinių vienetai dar
yra vadinami transporto paketais. Kroviniti vienetai yra paruošiami šitaip:

• paketuojant specialiais irenginiais;
• sutvirtinant arba surišant;

​Krovinio vienetas

• naudojant padėklus;

• naudojant ivairius indus (turius).

 
Vienetiniai kroviniai tai kieti atitinkamą geometrinių formų kroviniai, kurių atskirus vienetus galima transportuoti, perkrauti ir sandėhuoti. savybės: forma, linijiniai matmenys, tūris, masė, svorio centras.
Birūs kroviniai -  kroviniai, susidedantys iš didelio kiekio kietų atitinkamos medžiagos dalelių, kurios daugiausia yra mažų dydžitį ir atskirai negali būti transportuojamos. Ją savybės: granulometrinė sudėtis (atitinkamų dydžių kiekis bendrame birių krovinių tūryje), tūrio masė (tūrio ir masės santykis), natūralus byrėjimo kampas, birumas, drėgnumas, kietumas.
Vienetiniai kroviniai turi linijinius matmenis ilgį, plotį, aukštį, kurie išreiškiami atitinkamais matvimo vienetais mm, cm, m ir pan.
Krovinių vienetų dydžiai nustatomi, atsižvelgiant jiems vežti naudojamas transporto priemones.
šaltinis: http://manotinklapis.lt/kroviniu-gabenimo-tarifai/
vezam123.lt - perkraustymo paslaugų lyderis Vilniuje

​Vien iš rišamųjų medžiagų skiediniai negaminami: tai būty neekonomiška — per brangu, ir nepraktiška — tinkas nebūtų toks tvirtas. Kalkės arba cementas, maišyti su užpildu — smėliu, žvyru, plytų laužu ir pan., ne tik labiau sukietėja, bet ir tinkas džiūdamas netrūkinėja.
Smėlis yra vienas iš prieinamiausiū ir būtiniausių užpildų. Paruošiamajam sluoksniui imamas stambesnis smėlis — žvyras, kurio grūdelių dydis yra iki 2,5 mm skersmens; viršutiniam — dengiamajam sluoksniui vartojamas smulkus smėlis — iki 1— 1,2 mm grūdelių skersmens.
Smėlis turi būti švarus — be juodžemio; molio jame gali būti ne daugiau kaip 5-8%. Tinkamiausias yra aštrus lauke smėlis (lauke iškastas), o ne apzulintas upių smėlis. Druskingas jūros arba moliu aplipęs lauko smėlis netinka. Jei smėlyje yra stambesnių kaip 2,5 mm skersmens akmenukų, reikia jj per atitinkamo retumo sietą persijoti.
Užpildais gali būti naudojamas grūstas šlakas, plytų laužas, asbestas, medžio anglis, taip pat kapoti šiaudai, spaliai, piu­venos ir net statybinės šiukšlės, kurios, žinoma, turi būti ati­tinkamai persijotos.
Jis turi išlaikyti markę atitinkantj kilogramū svorio (200, 250, 300 ir t. t.) gniuždymą į 1 kvadratinio centimetro plotą.
Portlandcementas, kuris paprastai vadinamas tiesiog ce­mentu, daugiausia vartojamas mūro ir tinko darbams. Siems darbams visiškai pakanka žemesniųjū markių cemento. Kadangi cementas yra palyginti brangus, todėl jį reikia taupiai vartoti, pavyzdžiui, drėgnose patalpose, rūsiuose, skalbyklose, coko­liams, karnizams ir panašiems darbams, kuriems kitos rišamo­sios medžiagos nėra tokios patvarios.
Mišrusis cementas, pucolaninis cementas, besiplečiantis ce­mentas ir kt. statyboje vartojami daugiau specialiems darbams.
Gipsas gaunamas, degant gipso žaliavą (gipso akmenis — alebastrą arba anhidritą) 170-180° temperatūroje ir po to su­malant. Gipsas, sumaišytas su vandeniu, greitai kietėja, didina savo tūrj ir gerai užpildo formas. Todėl jis vartojamas skulptū­riniams liejiniams ir šiaip tinko plyšiams užtaisyti. Tinko skie­dinys su gipso priemaiša džiūsta greičiau, negu su kalkėmis, bet jis neatsparus drėgmei. Gipsas vienintelė rišamoji medžiaga, kuri gali būti vartojama ir be užpildo.
Molis gali būti naudojamas ne tik sienoms plūkti, bet ir tinkui gaminti. Šiam tikslui geriausiai tinka riebus raudonas molis, t. y. toks malis, kuriame yra tik labai nedaug smėlio. Ar molis yra riebus, ar ne, galima patrynus drėgną jo gabaliuką pirštais arba perpiovus peiliu. Riebus molis trinant atrodo glitus arba perpiovus — blizga.
daugiau info paimta iš: ​http://aktualijos.blogr.lt/kalkes-ir-ju-rusys/

Tiltai statomi per upes ar kitokias kelio trasoje esančias gamtines kliūtis. Tiltas susideda iš paties tilto ir jo prieigų, kurias sudaro py­limai ar estakados. Tiltai projektuojami ir jų inžineriniai geologiniai tyrinėjimai atliekami dviem etapais: projektinės užduoties ir darbo brėžinių. Tačiau inžineriniai geologiniai tyrinėjimai priklauso ne tik­tai nuo projektavitno stadijos, bet ir nuo tilto klasės, tipo bei inži­nerinių geologinių sąlygų sudėtingumo. Vienokios apimties tyrinėji­mus teks atlikti, statant didelius tiltus, kitokios statant daudas. Bešarnyris arkinis tiltas labai jautrus atramų sėdimui, todėl, jį sta­tant, reikės atlikti detalesnius tyrinėjimus, negu statant sijinį tiltą.
​

Prieš pradedant pirmojo etapo tyrinėjimus, surenkama archyvinė ir fondinė medžiaga apie rajono, kur statomas tiltas, geologines, hi­drogeologines ir geomorfologines sąlygas. Papildžius šią medžiagą vietovės rekognoskuote, sudaroma tyrinėjimų programa ir planas.
Baigus paruošiamuosius tyrinėjimus ir parinkhs geriausią kelio trasos variantą, atliekami šios parinktos trasos detalūs inžineriniai geologiniai tyrinėjimai. Tyrinėjami tiktai tie kelio trasos ruožai, ku­rių inžinerines geologines sąlygas reikia apibūdinti detaliau Tokiose vietose atliekama 1 : 500— 1 : 1000 mastelio inžinerinė geologinė nuotrauka. Papildomi inžine­riniai geologiniai tyrinėjimai atliekami tuomet, kai trasą reikia per­stumti didesniu kaip 100 m atstumu. Jeigu trasa perstumiama mažiau kaip 100 m, tai 1-2 gręžiniais pailginami tiktai skerspjūviai. Remiantis tyrinėjimų metu surinkta medžiaga, rašoma ataskaita, suda­romas stambaus mastelio inžinerinis geologinis žemėlapis, inžineriniai geologiniai trasos profiliai (22.10 pav.), gręžinių ir kasinių stulpeliai. Išilginio profilio horizontalus mastelis toks pat, kaip inžinerinio geo­loginio žemėlapio, o vertikalus — 5 ar 10 kartų mažesnis. Kelio tra­sos atšlaičių skersiniai profiliai sudaromi 1 : 500-1 : 200 mastelio.
gruntas.lt - geologiniai tyrimai vilniuje